Grįžti
Kovo 17 dieną LASS Kauno miesto filialo nariai susibūrė į antrąjį klausymosi susitikimą „Garsų taku“. Šį kartą bendrystei visus sukvietė pavasarį pasigirstančios paukščių giesmės. Taip pasveikinome atėjusį pavasarį ir leidomės į žygį po stebuklingą paukščių balsų įvairovę.
Klausytojai mintimis nusikėlė į skirtingas gamtos erdves. Vieniems šie garsai priminė ramų rytą savo sodyboje, kitiems – gaivia žaluma dvelkiantį mišką, o tretiems – vandens telkinių pakrantes, kur girdėti ančių ir gulbių balsai.
Šio susitikimo metu stengėmės ne tik girdėti, bet ir klausytis – atpažinti paukščius, dalytis emocijomis ir prisiminimais apie patirtis, kuriose mus supo paukščių giesmės.
Klausymosi kelionė vedė per skirtingas gamtos erdves – nuo rytinių giesmių iki vakaro ir nakties garsų. Pradėjome nuo vieversio giesmės, paskui persikėlėme į gyvenvietes ir kiemus, kur čirškėjo žvirbliai ir burkavo balandžiai. Klausytojai dalijosi mintimis, kaip paukščiai pagyvina aplinką ir kaip nejučia primena, kad žmogus taip pat yra neatsiejama gamtos dalis.
Miesto garsus netrukus pakeitė pievų ir laukų balsai – kukavo gegutė, klykė pempė, o gandras, laikomas lietuviškos gamtos simboliu, kaleno snapu.
Susitikimo metu išgirdome ir paslaptingai skambantį didįjį baublį, kurio žemą balsą pelkėse galima išgirsti net už kelių kilometrų.
Vėliau miške beldė geniai, šūkavo kėkštas, švilpavo volungė ir čirpė sniegena.
Susitikimo pabaigoje nuskambėjo vakaro ir nakties paukščių balsai – pilkosios pelėdos ūbavimas ir įdomų garsą skleidžiantis perkūno oželis.
Ypatingą dėmesį skyrėme kukučiui – paukščiui, kurio balsą dažniausiai galima išgirsti ankstyvą rytą ar dienos metu. Jis tapo simboline mūsų garsinės kelionės pabaiga. Kukutis tarsi užvėrė dienos ratą, kviesdamas paros ciklą pradėti iš naujo ir iš naujo.
Susitikimo dalyviai sutarė, kad kitą kartą būtų įdomu pasiklausyti, kokios paukščių giesmės skamba kituose pasaulio žemynuose – juk gamtos garsų pasaulis – neišsemiamas ir nenuspėjamas.
