Grįžti
Žygiavimas – vienas iš aktyvių laisvalaikio praleidimo būdų, turintis teigiamą įtaką žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai. Įdomus laiko praleidimas, geresnė savijauta, ištvermės stiprinimas, nauji potyriai ir pažinimo skonis – tai tik keletas žygiavimo teikiamų naudų. Įvairiausiais maršrutais keliauja bendruomenės, užsibrėžtų kilometrų siekia pavieniai asmenys. Į žygius įsitraukia vis platesnė visuomenės dalis, o visus juos jungia noras patirti žygio malonumą.
Dar visai neseniai, prieš keletą metų, neregių bendruomenės nariai neturėjo galimybių žygiuoti, lygiavertiškai prisijungti prie kitų žygeivių – žygių organizatoriai manė, kad nėra sąlygų tinkamai pritaikyti žygių infrastruktūrą neregiams – tai sudėtinga ir sunkiai pasiekiama. Neregiai ir silpnaregiai rimtai šios galimybės galbūt ir nesvarstė, juk pakanka iššūkių keliaujant ir kasdieniniais maršrutais.
Įprastai aklieji juda mažiau nei regintys. Tam įtakos turi neregystės diktuojami ypatumai, nepakankamos sąlygos laisvai judėti norimais maršrutais. Mažesnį neregių fizinį aktyvumą pastebi ir vakarų šalių aklųjų organizacijos.
Žvelgiant į šių dienų situaciją Lietuvoje, noras užsiimti bendra fizine veikla, labiau pažinti geografinę Lietuvą, kartu žygiuoti ir tuo pačiu naujai atrasti savo fizines galimybes – neregių ir reginčiųjų bendruomenes jungia jau keletą metų.
Neregių bendruomenės nariams žygiavimą atrasti ir skatinti padėjo valstybės biudžeto (Sporto rėmimo fondo) lėšos, skiriamos nuo 2022 metų LASS pietvakarių centro įgyvendinamam projektui ,,Pėsčiųjų žygiai” – organizuoti pėsčiųjų žygius neregiams, suteikti jiems teorinę informaciją apie žygiavimo naudą tiek fizinei, tiek ir psichinei sveikatai, padėti praktiškai pasiruošti žygiavimui.
Iki šiol įvairiose Lietuvos vietovėse rengiami vienos ir dviejų dienų žygiai leidžia neregiams ir silpnaregiams prisijungti prie vis augančios žygeivių bendruomenės, atveria kelius teoriškai bei praktiškai susipažinti su žygiavimo ypatumais, gerinant tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą.
Apie žygių naudą patys neregiai atsiliepia taip:
“Žygiai iškrauna fiziškai, bet įkrauna dvasiškai”.
“Žygiai leidžia pažinti ir išplėsti fizines galimybių ribas”.
“Žygiuose gali save išbandyti, palaikyti organizmo gyvybingumą, aktyvumą“
“Atitrūkus nuo kasdienybės rūpesčių žygio metu, atsiranda galimybė paleisti perteklinį emocinį krūvį”.
Kaip žinia, aktyvi fizinė veikla gerina širdies darbą, stiprina raumenis, gerina kraujagyslių veiklą, o tai neabejotinai prisideda ir prie emocinės ir psichologinės sveikatos. Todėl galima teigti, jog žygiavimo nauda – dar neišmatuota ir beribė, o žygis, kaip procesas, visuomet atneša daugiau, nei iš jo tikimasi. Ir visai nesvarbu, ar žygio paslaptis pažinti leidžiasi neregys, ar matantysis žygeivis.
Informacija parengta įgyvendinant projektą „Pėsčiųjų žygiai“, kurį bendrai finansuoja Sporto rėmimo fondas, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
VšĮ LASS pietvakarių centras
