Grįžti
Kovo 28 dieną, antradienį vyko edukacija-užsiėmimas, kurį organizavo
užimtumo vadovė Danutė Petrauskienė muziejuje „Paliesti ir pajausti“.
Grupė regėjimo negalią turinčių Alytaus miesto ir rajono gyventojų,
lankančių LASS Alytaus miesto (pirmininkė Daiva Markinienė) ir rajono
filialo (asmens įgūdžių ugdymo specialistė Gaileta Ulevičienė) dalyvavo
Alytaus kraštotyros muziejuje edukacijoje-užsiėmime „Paliesti ir
pajausti“. Jo metu jie pasitelkė visus savo pojūčius: lytėjimą, klausą
ir uoslę.
Etnografinė ekspozicija „Sodžius Dzūkijon“ – tai XIX a. pab.–XX a.
pr. autentiška, su šiaudiniais stogais, dzūko sodyba po stogu, įrengta
iš senos nukeltos medinės sodybos.
Muziejininkas-edukatorius Giedrius Bernatavičius įdomiai ir įtaigiai
papasakojo, kaip tuomet kūrėsi kaimai Dzūkijoje, kokie buvo pastatai,
kokia jų paskirtis. Kaip gyveno mūsų proseneliai ir seneliai. Muziejaus
etnografijos rinkinyje – per 3,5 tūkstančio eksponatų. Dalis jų
eksponuojami būtent dzūko sodyboje, kai kuriems iš jų – daugiau kaip
šimtas metų. Yra turinčių ir retenybės statusą.
Taktiliškai, nuskaitydami pirštais, edukacijos-užsiėmimo dalyviai
lietė ir tyrinėjo pasirinktus etnografinius eksponatus, autentiškai
įkurdintus trobos kambaryje, klėtyje, kamaroje, šalia įrengtame kieme,
svirne, tvarte, kluone. Galimybė eksponatus liesti, atsisėsti ant lovos
su „šieniku“(šiaudų čiužiniu), atidaryti skrynią ar bičių avilį,
pasimatuoti ūgį su tuomet naudotomis matavimo priemonėmis, suteikė
pilnesnį potyrį apie mūsų krašto praeitį. Vyresnio amžiaus, regėjimą
prarandantiems ir silpnai matantiems, verpimo rateliai, verpstės,
lovatiesės, rankšluostinė, rankšluosčiai su mezginias ar išsiuvinėtais
simboliais, sužadino gražius prisiminimus. Neregiams, stokojantiems
vizualinės informacijos, šis prisilietimas leido susikurti eksponatų
vaizdinius. Visų dėmesio sulaukė medinis namų darbo dviratis, jo dydis
ir formos. Jis, pagamintas prieš 102 metus Aniškio dvare, buvo tikrai
naudotas pasiturinčių bernaičių kaip transporto priemonė.
Edukacijos-užsiėmimo dalyviai tarpusavyje ir su
muziejininku-edukatoriumi dalijosi įspūdžiais ir emocijomis. Diskutavo
apie patirtą prisilietimo jautrumą prie rankų darbo eksponatų, pagamintų
iš medžio, geležies, šiaudų, apie skirtingas medžiagų faktūras.
Kadangi daug vaizdinės ir garsinės šios ekspozicijos informacijos
sukelta į išmaniuosius įrenginius, panaudojant audiogidą, buvo
klausomasi dainų, muzikos, autentiškų pasakojimų, pasirinktų garsų.
Dauguma regėjimo negalią turinčių edukacijos-užsiėmimo dalyvių
Alytaus kraštotyros muziejuje apsilankė tik pirmą kartą. AČIŪ muziejaus
darbuotojams už dėmesingumą, nuoširdų ir šiltą bendravimą, už
pasitelktas tinkamiausias ir veiksmingiausias priemones, leidusias
prisiliesti prie palikto dvasinio ir materialinio Dzūkijos paveldo, prie
istorijos ir mūsų šaknų.
