Adventinė popietė Kaune „Advento vainikas“

Gruodis – pirmas žiemos, tačiau ir paskutinis metų mėnuo. Visą gruodžio mėnesį tęsiasi Adventas – prieškalėdinis susikaupimo, apsivalymo, pasiruošimo laikotarpis laukiant Kristaus atėjimo pasaulin šventės – Kalėdų. Adventas – tamsiausias laikas, kuris baigiasi ilgiausia metų naktimi – Kūčiomis.
Atėjus žiemai, sustingusi ir apmirusi gamta gniaužė ir žmogaus dvasią. Trumpėjant dienoms ir ilgėjant naktims, saulei vis trumpiau bepasirodant šiapus horizonto ir vis labiau apmirštant gamtai, žmogų apimdavo baimė, kad artėja pasaulio pabaiga, o tamsi naktis įsigalės amžiams. Norėdami to išvengti atlikdavo apeigas, skirtas sukurti naują pasaulį, naują tvarką.
Gruodžio 12 dieną LASS bendruomenės nariai ir miesto visuomenė gausiai rinkosi į VŠĮ Kauno ir Marijampolės regionų aklųjų centro didžiąją salę, kur vyko paskutinis metų renginys – popietė ,,Advento vainikas“.
Prasmingoje popietėje „Advento vainikas“ lietuvių liaudies dainas, ratelius, žaidimus, burtus, pasakojimus apie papročius ir senąsias lietuvių tradicijas bei tautodailės kūrinių parodą-mugę susirinkusiems dovanojo Kelmės folkloro ansamblis „Ramočia“ (vadovas V. Rutkūnas) ir Kauno kolektyvai: folkloro ansamblis „Kanapija“ (vadovė K. Vyturytė), keramikos būrelis (vadovas B. Chudinskij), pynimo būrelis „Prakalbintas žilvitis“ (vadovas V. Šlipaitis) ir rankdarbių būrelis (vadovė D. Gipienė).
Jau pirmąją Advento dieną renginio organizatoriai nupynė vainiką, kuriuo papuošė stilizuotą renginio Kūčių stalą. Apskritimas yra labai senas simbolis, reiškiantis tobulumą ir amžinybę. Į Advento vainiką buvo įdėtos keturios žvakės – simbolizuojančios keturis advento sekmadienius. Renginio popietės metu vedėja uždegė 2 žvakes, todėl, kad dabar antroji advento savaitė. Ant padengto stalo žmonės taip pat galėjo apžiūrėti ir čia esančius kankorėžius, grūdus, obuolius, eglutės žaislus ir, be abejo, kūčiukus. Kiekvienas daiktas turėjo savo prasmę. Ją išsamiai atskleidė koncertavusių kolektyvų vadovai.
Nors per Adventą ir negalima linksmintis, tačiau senovėje žmonės rinkdavosi vienoje kaimo troboje ir vakarodavo. Pasakodavo įvairius nutikimus, dainuodavo adventines giesmes, žaisdavo ramius ratelius. Atliepiant lietuvių liaudies papročius, tai susirinkę į adventinę popietę „Advento vainikas“ ir darėme.  
Kadangi Adventas labai paslaptingas laikas, žmonės neapsieidavo ir be burtų. Todėl Advento vainiko popietės metu visi būrėmės su šienu, kūčiukais. O renginio pabaigoje – Kalėdos vardu -grūdais buvo palaimintas centras, jo vadovai ir visi susirinkę į šią gražią ir prasmingą šventę.