Grįžti
2021 metų lapkričio mėnesį prasidėjęs sporto klubo „Sveikata“ projektas „Ir aš sportuoju“, bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas, gruodžio mėnesį pasiekė finišą ir sėkmingai baigėsi. Kalbiname projekto vadovą, klubo pirmininką, Vytautą Girnių.
Plačiau papasakokite apie projektą „Ir aš sportuoju!„. Ką jo metu veikė projekto dalyviai? Ir kuo jis ypatingas?
Šio projekto tikslas buvo suteikti Kauno miesto neregių bendruomenei tokią pačią galimybę kaip ir sveikiesiems lankyti prieinamas reguliarias nemokamas treniruotes. Mes puikiai žinome, kad miestas siūlo įvairias nemokamas fizinio aktyvumo veiklas, tačiau jos nėra pritaikytos neregiams. Mes sukūrėme tinkamas sąlygas net sunkiausią negalią turintiems žmonėms įsitraukti į treniruotes ir gyventi judresnį gyvenimą.
Kokias treniruotes buvo galima lankyti ir kas galėjo jose dalyvauti?
Pasiūlėme šoudauno, plaukimo, sveikatingumo, intelektualių žaidimų užsiėmimus. Juose galėjo dalyvauti visi norintys Kauno miesto aklieji ir silpnaregiai bei jų šeimos nariai, artimieji. Galime pasidžiaugti, kad projekto veiklose dalyvavo net šimtas mūsų bendruomenės narių!
Kaip jums pavyko sporto aistra užkrėsti tiek dalyvių?
Pirmiausia, noriu pasidžiaugti, kad per trisdešimt veiklos metų esame įgiję nemažai patirties ir apsupę save puikiais specialistais. Treneriai, lydintieji, kurie dirbo projekto veiklose yra ne tik savo srities specialistai, bet ir puikiai gebantys elgtis su neregiais asmenys. Draugiškumas, noras padėti, empatija, yra ne ką labiau svarbios savybės nei profesinės žinios. Taip pat svarbus momentas, kad projekte dirbo lydintieji, kurie padėjo sunkiausią negalią turintiems asmenims ne tik atvykti į užsiėmimus, bet ir jų metu.
Kaip galvojate, kokią naudą akliesiems teikia tokie projektai?
Niekam ne paslaptis, kad žmonėms su mūsų negalia fizinio aktyvumo visada trūksta, mes mažai judame, o tai būtina gerai savijautai, tiek fizinei tiek emocinei ir psichologinei. Nėra nieko geriau kaip išėjimas iš namų, prasmingai praleistas laisvalaikis, kur galima ne tik pasportuoti, bet ir pabendrauti, susirasti draugų, įsilieti į bendruomenę. Aš jau net nekalbu, kokia visapusiška nauda yra padaryti kelis atsispaudimus, keliasdešimt pritūpimų, gerai jaustis vandenyje ar įvaldyti šoudauno raketę! Pabandykit patys – pamatysit (šypsosi). Beje, šiame projekte turėjome unikalią galimybę įsigyti specialius treniruoklius, kurių pagalba galėjome mokintis važiuoti dviračiu, irkluoti ir netgi čiuožti.
Ar galima tikėtis treniruočių ir ateityje?
Deja, esame neįgaliųjų sporto klubas, kuris negauna jokių pastovių pajamų. Mūsų veikla priklauso nuo sėkmės projektuose. Klubo administracija tiktai nuolat stengiasi dalyvauti projektuose, deda pastangas juos laimėti. Aš pats puikiai suprantu, kad labai liūdna ir sunku tiems, kurie jau įprato sportuoti, jau pajautė, ką reiškia būti fiziškai aktyviam. Mes stengiamės ir labai tikimės, kad mums vėl pavyks laimėti projektą ateityje ir Kauno neregių bendruomenės nariai neliks be judesio.
Gal dar norėtumėte ką nors pridėti?
Visiems neregiams noriu pasakyti, kad nereikia dvejoti, reikia išdrįsti, pabandyti, pačiam pajausti. Labai tikiuosi, kad greit galėsime vėl pasimatyti ir kartu pasportuoti.
