Rasos – lietuvių tautos šventė

Rasos, Kupolė, Joninės – turime net keletą vardų šiai nuostabiai gamtos suvešėjimo šventei. Kodėl Rasos? Šiomis dienomis vanduo tampa stebuklingas. Jam šioje šventėje skiriama ypatinga reikšmė. Žinia, kad vanduo turi sąmonę, ir mes kasdien jį veikiame savo mintimis. Galime jį apvalyti, pašventinti. Per Rasą tai padaryti mums padeda pati gamta. Sakytum, tai pačios Motinos Gamtos šventė viskam, kas gyva Žemėje. Taip pat – ir žmogui, jojo atgimimui kūne bei sieloje. Todėl patariama daug maudytis gamtos telkiniuose, braidyti po rasą, ja praustis. Taip žmogus pasikrauna gyvybine energija visiems metams, o jautresni, imlesni gali atrasti netikėtų įžvalgų apie žmogaus paskirtį, Visatos sandarą, Dievo ir Žmogaus ryšį. Minties galia beribė, ir visuomet vyksta tai, kiek sau leidžiame, drįstame patirti. O tikriausiai kiekvienas širdies gilumoje ilgimės laimės, pilnatvės pojūčio. Tai išreikšta simboliniu paparčio žiedo ieškojimu. Tai – lietuvių nušvitimo, pabudimo sąvoka, išreikšta atitinkamais papročiais. Turime ugnies kūrenimo apeigą, kaipo vidinės – dvasios ugnies puoselėjimo vyksmą, tekančios saulės pasveikinimą Turime vainikų pynimą. Nupynę puošiamės, o kartais – leidžiame į vandenį. Ši apeiga susijusi su antruoju šventės vardu – Kupole.
Gražių ir prasmingų Rasų…