Grįžti
Lina Stankauskienė – aktyvi LASS Pietvakarių centro Jonavos miesto filialo narė. Be savanoriavimo vaikų stovyklose bei kitų įdomių veiklų, ji piešia ir rengia savo paveikslų parodas. Daugumą savo darbų ji eksponuoja Jonavos mieste ir aplink jį, ne vieną parodą yra surengusi Jonavos kultūros centre. Šią vasarą Lina nusprendė sudalyvauti įtraukiąjame asmenų su negalia dainavimo, šokių ir meno festivalyje „Iveria Brilliant“, vykusiame Liepos 29 – 30 dienomis Sakartvele, Onio mieste.
Dalyvė prasitarė, kad ne iš karto užpildė paraišką į konkursą. Iš pradžių ji tiesiog svarstė, jog, galbūt, būtų įdomu tokiame renginyje sudalyvauti, bet visiškai apsisprendė paraginta draugės ir jausdama aplinkinių žmonių paramą ir palaikymą. „Negalėjau manimi tikintiems žmonėms atsakyti“ – pasakojo Lina.
Kaip vyko konkursas?
„Prieš festivalį video formatu reikėjo nusiųsti savo piešinius, bei trumpą prisistatymą anglų kalba. Tai buvo būtina sąlyga, norint dalyvauti festivalyje. O liepos pabaigoje skridau į Sakartvelą, kur vyko pats konkursas. Atėjus mano eilei, aš apie save pasakojau, o mano darbus tuo pačiu metu rodė projektoriuje. Tokia buvo prisistatymo forma.
Beje, norėjosi Sakartvelui kažką palikti nuo savęs, todėl vieną iš mažesnio formato paveikslų, nuvežiau ir padovanojau organizatoriams“.
Ar daug dailininkų buvo jūsų grupėje?
„ Mūsų grupė nebuvo didelė. Visgi didžiausią įspūdį man paliko pačių Sakartvelų prezentacija. Jie konkursui pateikė iš siūlų austus paveikslus. Eksponatai – rankų darbo bei verti išskirtinio dėmesio“.
Pasidalinkite, kaip jums sekėsi festivalyje.
„Buvau įvertinta „BestArt“ diplomu. Sulaukiau dėmesio ne tik iš renginio organizatoriaus, bet ir iš kitų dalyvių. Mane kvietė į ateityje vyksiančius festivalius. Tokia patirtis nuteikė labai pozityviai“.
Ar per praleistas dienas Sakartvele pavyko susipažinti su šalimi iš arčiau? Ar turėjote laisvo laiko?
„Organizatoriai mums surengė ekskursiją po Onio miestą. Lankėmės duonos kepykloje, rankdarbių parduotuvėlėje, kurioje prekiaujama prieš tai paminėtais austais rankų darbo paveikslais, buvome pavaišinti skania kava. Vėliau, turėdami laiko, patys aplankėme Kutaisio miestą. Norėjosi užsukti ir į patį Tbilisį, bet pritrūko laiko (šypsosi). Gyvenome penkių žvaigždučių šeimos viešbutėlyje kalnuose, valgėme naminį Sakartvelų maistą. Emocijos, patirtys, ir vaizdai pranoko lūkesčius. Jaučiuosi patenkinta ir daug gavusi“.
Ar dalyvautumėte panašioje iniciatyvoje dar kartą?
„Tikrai dalyvaučiau. Mane patikino, kad esame pakviesti kitiems metams. Panašus festivalis vyksta ir žiemą, taigi po pusės metų mane pakvietė vėl prisijungti. Beje, sužinojau, kad Lenkijoje tokio pobūdžio renginiai organizuojami šešioliktus metus, Sakartvele – šešti metai. Norėčiau, kad Lietuvoje mes taip pat surengtumėme asmenų su negalia konkursą, kuriame galėtų dalyvauti ne tik mūsų šalies, bet ir kitų valstybių atstovai“.
Pasak Linos, dalyvavimas konkursuose žmogui duoda daug neįkainojamos patirties. „Bendravimas ir užmegzti ryšiai – geriausia, ką gavau iš festivalio. – pasakoja ji. Renginyje dalyvavo įvairių negalių atstovai, tačiau šiltas bendravimas, tikros emocijos ir noras dalintis patirtimis, griovė barjerus ir padovanojo daug šviesių momentų. Aktyviai bendravome su Lenkijos delegacija. Buvo atvykęs ir analogiško festivalio Lenkijoje organizatorius. Aptarėme galimybes mano paveikslus eksponuoti ir šioje šalyje. Manau, kad Lietuvos dalyvavimas konkurse – garsina mūsų šalį, didina galimybes būti pakviestiems į panašius renginius ir kitais metais“.
Ji taip pat priduria, kad dalyvavimas įvairiose iniciatyvose leidžia praplėsti savo akiratį, išmoko naujų dalykų, leidžia plačiau dalintis savo darbais. Tai svarbu siekiant save realizuoti ir tobulėti.
Kokia jūsų žinutė nedrįstantiems savęs išmėginti panašiose iniciatyvose?
Pradžioje buvo šiek tiek neužtikrintumo, neigiamo nusiteikimo, kaip čia reiks nuvykti, ar viskas sklandžiai pavyks konkurso metu… Vis dėlto mano pagrindinė žinutė kitiems – nebijoti dalyvauti. Save rodyti nėra baisu ir nėra blogai. Bendravimas, naujos patirtys ir užmegzti kontaktai – atperka visas baimes ir kilusius iššūkius.
Lina siunčia didelį „AČIŪ“ žmonėms, prisidėjusiems, kad šis Sakartvelo nuotykis ir įvykis jos gyvenime nutiktų. Labai didelį palaikymą Lina juto iš LASS Pietvakarių centro direktorės Jolantos Kručkauskaitės, visą laiką iki konkurso tarpininkavusios bendraujant su festivalio organizatoriais ir Lietuvos ambasadoriumi. Taip pat Lina dėkoja socialinio centro darbuotojoms, kurios išvertė konkursinį prisistatymą į anglų kalbą. Jonavos miesto savivaldybės darbuotoja Audronė Bagdonavičienė pagelbėjo sumaketuojant vaizdo įrašą… Festivalio „Iveria Brilliant“ dalyvė dėkoja ir savo sūnaus draugei Gabrielei, kuri lydėjo ie asistavo Linai Sakartvele.
„Vienas lauke – ne karys – kartais mažai tenuveiksi, bet pati didžiausia varomoji jėga gali tapti palaikymas, paskatinimas ir parama šalia esančių ir tavim tikinčių žmonių“, – užbaigia interviu Lina.
